Vėlinės – mirusiųjų atminimo šventė. Lapkričio 2-ąją lankomi kapai, juose uždegamos žvakės, prisimenami mirę artimieji. Šiais laikais Vėlinės ir dieną prieš švenčiama Visų šventųjų diena yra praktiškai susiliejusios, todėl kapinėse dažniau lankomasi būtent per pastarąją.

Lietuvoje Vėlinių minėjimas mena dar pagonybės laikus. Tikėta, jog žmogui mirus, nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau lanko artimuosius ir su jais bendrauja. Žmonės manė, kad šios dvasios lankosi ten, kur gyveno, o vizitai ypač dažni gūdaus rudens laikotarpiu.

Vėlinės šiomis dienomis paprastai siejamos su žvakučių kapinėse uždegimo tradicija, tačiau praeityje to daryti nebuvo įprasta. Šią dieną vėlėms buvo keliamos puotas. Dar 19 a. kai kur buvo išlikęs paprotys namuose ar net pačiose kapinėse paruošti vaišių, o į vakarienę pakviesti ir mirusiuosius. Kapinėse pavalgius, maisto buvo paliekama ir dvasioms. Kapus neretai apšlaistydavo vynu bei medumi. Tik vėliau imta manyti, jog liepsna traukia vėles, tad tapo įprasta kapuose uždegti žvakučių. Teigiama, kad taip galima susitaikyti su mirusiaisiais.

Praeityje buvo įprasta šią dieną pjauti aviną, o jo mėsą dalinti elgetoms. Avis arba ožys buvo pjaunami puotai mirusiesiems, dėkojant jiems už globą. Benamiams dalinti būtinai reikėjo iškepti nedidelių bandelių, o avies mentelę reikėjo paaukoti bažnyčiai. Manyta, jog elgetos – mistiškai susiję su anapusiniu pasauliu, galintys tarpininkauti tarp vėlių ir gyvųjų.

Vėlinės laikytos ir pavojingu metu. Bijota vykti į kelionę, ginti gyvulius bei juos palikti nakvoti lauke. Buvo manoma, jog klaidžiojančios vėlės gali pakenkti kiekvienam sutiktajam. Šią dieną vakarieniaudama šeima tiek melsdavosi, tiek valgydavo tylėdama, o ant žemės netyčia nukritęs maistas buvo paliekamas vėlėms, kurių niekas nepasikvietė. Lapkričio 2-ąją buvo pasakojamos įvairios baisios istorijos apie dvasias. Šią naktį į namus atklydęs nepažįstamas kareivis būdavo draugiškai priimamas, nes manyta, kad tai – vėlių pasiuntinys.

Šią dieną buvo prisimenamos ir žmonių, mirusių ne sava mirtimi, vėlės. Manyta, kad šios „klajojančios“ vėlės lapkričio 2-ąją blaškosi po langais ir prašo maldų.