Grabnyčios
Vasario 2 d. visame katalikiškame pasaulyje švenčiamos Grabnyčios. Pagonybės laikais Lietuvoje šią dieną buvo švenčiama Perkūno diena – viena iš keleto per metus, kai buvo meldžiamasi išskirtinai šiam dievui.

Grabnyčios iš kitų švenčių išsiskiria tradiciniu žvakių šventinimu. Jos paprastai vadinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis ir esą leidžia apsiginti tiek nuo ligų, tiek nuo audrų. Šventintos žvakės degamos ir užėjus perkūnijai. Kaip ir daugelis lietuvių liaudies švenčių, Perkūno diena – ir burtų metas. Uždegus žvakę stebima, į kurią pusę linksta liepsna. Jei […]

Trys Karaliai
Sausio 6 dieną yra minimi Trys Karaliai. Krikščionybėje tai – Kalėdų periodo pabaiga, o pagonys tai laikė saulėgrįžos, žiemos švenčių pabaiga.

Šią dieną po gyvenvietes tradiciškai vaikštinėjo žmonės, persirengę įvairiais gyvūnais. Vyrai neretai rengdavosi senoviškais drabužiais ir imituodavo senovės karius ar net pagonių vaidilas, krivius, kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Persirengėliai lankydavosi sodybose, ten giedodavo bei linkėdavo sėkmės, o mainais už tai prašydavo dovanų bei buvo vaišinami ar kitaip apdovanojami.

Trys Karaliai anksčiau vadinti Krikštais ar Atarašais. Teigiama, kad […]

Kūčios

Kūčios minimos gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse. Krikščioniškame pasaulyje šią dieną įprastai švenčiamas Jėzaus gimimas, tačiau mūsų šalyje ši šventė yra unikali ir turi gilias tradicijas bei pagonišką kilmę – Saulėgrįžą.

Praeityje Kūčios būdavo didžiulė apeiginė, magiška šventė. Iki jų žmonės stengdavosi užbaigti visus darbus, nes tądien buvo draudžiami įvairūs ūkio darbai – malkų skaldymas, kūlimas. Šios veiklos sukeltas triukšmą esą lemtų audringą vasarą su krušomis. Kūčioms būdingi įvairūs burtai: atliekami įvairūs ritualai su veidrodžiu, vandeniu, o iš po stalo traukiamas […]

Vėlinės – mirusiųjų atminimo šventė. Lapkričio 2-ąją lankomi kapai, juose uždegamos žvakės, prisimenami mirę artimieji. Šiais laikais Vėlinės ir dieną prieš švenčiama Visų šventųjų diena yra praktiškai susiliejusios, todėl kapinėse dažniau lankomasi būtent per pastarąją.

Lietuvoje Vėlinių minėjimas mena dar pagonybės laikus. Tikėta, jog žmogui mirus, nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau lanko artimuosius ir su jais bendrauja. Žmonės manė, kad šios dvasios lankosi ten, kur gyveno, o vizitai ypač dažni gūdaus rudens laikotarpiu.

Vėlinės šiomis dienomis paprastai siejamos su žvakučių […]

Dagotuvės (Dagos šventė)

Dagotuvės, dar žinomos kaip Mykolinės, švenčiamos rugsėjo 29 d. Tradiciškai tai – bulvių kasimo baigimas, o paplitus krikščioniškajam tikėjimui šią dieną imtas minėti Šv. Mykolas.

Senovės lietuviams Dagotuvės – įvairiausių ūkio darbų pabaiga, derliaus šventė, o ir pats žodis „daga“ reiškia sudygusius javus. Tai ir metinių duoklių atidavimo diena, nes dalis šviežio derliaus tekdavo kunigaikščiams. Dagos šventė – ir vėlesnių orų spėliojimo metas: vakarų vėjas reiškia permainingą žiemą, o jei vėjas iš pietų ir dangus giedras – žiema […]