Tanatopraktikas – kas tai?

Daugeliui žmonių laidotuvės ir viskas, kas su jomis susieję kelia šiurpą, atstumia ir liūdina. Tačiau yra žmonių, kurie dirba laidotuvių namuose arba tiesiog „su mirusiaisiais“. Tai yra žmonės, kurių specialybė – mirusiųjų balzamuotojas arba kitaip tanatopraktikas.

Ką daro šios specialybės žmonės kiekvieną savo darbo dieną:

  • Tvarko instrumentus.
  • Išmano specifines balzamavimo technikas.
  • Liečia negyvus kūnus.
  • Kūnus balzamuoja, restauruoja, grimuoja, o kartais net šukuoja.

Šios specialybės darbuotojo tikslas – padaryti, kad su laidotuvėmis susijusių neigiamų emocijų būtų kuo mažiau. Kad mirusįjį pamatę artimieji net po baisios avarijos galėtų jį atpažinti, o žmonės atvykę į šarvojimą neapšnekėtų, kad ne taip surištos kojos, pravira burna ar egzistuoja negeras kvapas.

Profesionalių balzamuotojų Lietuvoje nėra labai daug. Sovietmečiu tokių žmonių iš vis beveik nebuvo. Anksčiau būdavo taip, kad organai iš kūno grubiai išimami, o kūnai nedezinfekuojami. Dabar tokių dalykų jau nebeliko.

Tanatopraktikai mirusiųjų nevadina lavonais, tai jiems yra objektai. Šie žmonės iš ties turi būti stiprūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Tanatopraktikas pasirūpina mirusiojo estetika – gražiai, tvarkingai ir švariai jį paruošia. Veido išraišką taip pat galima formuoti. Lietuvoje dažniausiai formuoja ramiai miegančio žmogaus su lengva šypsenėlė išraiška.

Mirties požymiai ima ryškėti jau po dviejų valandų:

  • Pamėlsta ausys.
  • Ant veido ir rankų atsiranda lavondėmės (sustojęs kraujas audiniuose).
  • Kūnas ima skleisti nemalonų kvapą.

Jei norima, kad prie kūno būtų galima išbūti, čia galima padėti tanatopraktikas. Kai kūnas balzamuotas, be pokyčių jis išsilaiko iki savaitės.

Prietarai ir papročiai:

  • Negalima ant savęs rodyti sužalojimų.
  • Negalima parsinešti iš kapinių daiktų ar prie batų prilipusių lapų.
  • Negalima kirpti mirusiojo nagų, kad ir kokio ilgio jie būtų.
  • Negalima mirusiojo perguldyti į kitą karstą, nes įvyks nelaimė.
  • Mitas, kad po mirties auga plaukai ir nagai.
  • Dažniausiai kaimuose vis dar išlikęs paprotys fotografuotis šalia mirusiojo. Tačiau per prievartą prie karsto laikomiems vaikams tik dar labiau padidėję šiurpas laidotuvėms.