Kūčios minimos gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse. Krikščioniškame pasaulyje šią dieną įprastai švenčiamas Jėzaus gimimas, tačiau mūsų šalyje ši šventė yra unikali ir turi gilias tradicijas bei pagonišką kilmę – Saulėgrįžą. Praeityje Kūčios būdavo didžiulė apeiginė, magiška šventė. Iki jų žmonės stengdavosi užbaigti visus darbus, nes tądien buvo draudžiami įvairūs ūkio darbai – malkų skaldymas, kūlimas.…

Švč. Mergelės Marijos nekaltasis prasidėjimas minimas gruodžio 8 d.  Šią dieną bažnyčiose vyksta atlaidai. Biblijoje nerašoma apie nekaltą jos prasidėjimą, todėl protestantai nemini šios šventės. Nekaltasis prasidėjimas įvairiose regionuose buvo pripažintas dar nuo ankstyvosios krikščionybės laikų, I – II a. Nuo pat pirmųjų amžių buvo tikima į visišką Marijos malonę – manoma, kad Mergelė buvo…

ŽOLINĖS Rugpjūčio 15-ąją daugelyje krikščioniškas vertybes puoselėjančių valstybių minimos Žolinės. Ši šventė dar žinoma kaip Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės. Iš visų šv. Marijos garbei skirtų švenčių, Žolinės turi giliausias tradicijas (jų minėjimas žinomas dar nuo V amžiaus) ir yra viena reikšmingiausių tikinčiųjų tarpe. Lietuvoje Žolinė (arba Kopūstinė) buvo derliaus šventė. Tuo metu jau…

Sekminės Septintą sekmadienį po Velykų tiek krikščioniškas, tiek pagoniškas tradicijas puoselėjančių žmonių tarpe minimos Sekminės. Krikščionybėje ši šventė žinoma kaip Šventosios Dvasios nužengimo į žemę diena – tikima, jog nuo šios dienos ji apsigyvena ne tik pranašuose ar karaliuose, bet ir kiekviename tikinčiajame. Šios religinės šventės metu buvo garbinami naminiai gyvūnai ir augmenija. Sekminės baltų…

VELYKOS – RELIGINĖ ŠVENTĖ Šventos Velykos – tai krikščionių šventė, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po nukryžiavimo.  Taigi, Velykos nėra tik kiaušinių dažymas, ridenimas ir valgymas, tai katalikiško pasaulio šventė. Velykos – kilnojama šventė, kuri švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ši šventė turi gilias tradicijas, apie kurių prasmę ir esmę bus…