Skip to content Skip to footer

Grabnyčios

Vasario 2 d. visame katalikiškame pasaulyje švenčiamos Grabnyčios. Pagonybės laikais Lietuvoje šią dieną buvo švenčiama Perkūno diena – viena iš keleto per metus, kai buvo meldžiamasi išskirtinai šiam dievui. Grabnyčios iš kitų švenčių išsiskiria tradiciniu žvakių šventinimu. Jos paprastai vadinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis ir esą leidžia apsiginti tiek nuo ligų, tiek nuo audrų. Šventintos žvakės…

Read More

Užgavėnės

Kiekvienais metais vieną dieną tarp vasario 5-osios ir kovo 6-osios švenčiamos Užgavėnės. Tai – žiemos išvarymo bei pavasario prisišaukimo šventė. Įvairios šios šventės variacijos nuo senovės žinomos visoje Europoje. Užgavėnės turi gilias pagoniškas tradicijas, seniau buvo žinomos kaip Ragučio šventė. Įvedus krikščionybę, jos susietos su karališkomis šventėmis – iškart po jos Pelenų diena prasideda Gavėnia,…

Read More

Velionio laidojimas: kodėl svarbu šarvoti tris dienas?

Lietuvoje nuo senovės artimųjų netektis buvo skausmingas ir sunkus atsisveikinimo, pamąstymų, gedėjimo laikas, gausiai apipintas įvairių papročių bei tradicinių ritualų. Šiandien tokios tradicijos, kaip velionio nardinimas į vandenį, prausimas, takų barstymas smulkiomis eglišakėmis, namų ir kiemo ruošimas mirusiojo šarvojimui, gausiai dengti stalai, giedotojai, dangstomi veidrodžiai ir laikrodžiai, trijų dienų būdynės, ko gero, jau užmiršti daugumos…

Read More

Pusiaužiemis, Šv. Pauliaus atsivertimas

SAUSIO 25 D. – PUSIAUŽIEMIS, ŠV. PAULIAUS ATSIVERTIMAS Sausio 25 d. minimas Pusiaužiemis. Ši šventė dar žinoma kaip Kirmėlinė, Šv. Pauliaus atsivertimas ar Viduržiemis. Senovės lietuviai tikėjo, kad šią dieną gyvūnai, miegantys žiemos miegu, prabunda ir persiverčia ant kito šono, o gyvatės bei žalčiai į namus šliaužia ragauti valgių. Dėl šios dienos svarbos pagoniškame tikėjime…

Read More

TRYS KARALIAI

Sausio 6 dieną yra minimi Trys Karaliai. Krikščionybėje tai – Kalėdų periodo pabaiga, o pagonys tai laikė saulėgrįžos, žiemos švenčių pabaiga. Šią dieną po gyvenvietes tradiciškai vaikštinėjo žmonės, persirengę įvairiais gyvūnais. Vyrai neretai rengdavosi senoviškais drabužiais ir imituodavo senovės karius ar net pagonių vaidilas, krivius, kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Persirengėliai lankydavosi sodybose, ten…

Read More

KALĖDOS

Kalėdos, minimos gruodžio 25-ąją – viena pagrindinių metų švenčių. Jų ištakos itin senos: senovėje tai buvo saulėgrįžos šventė. Paplitus krikščionybei, susimaišė senos ir naujos tradicijos, o ši diena imta švęsti kaip Jėzaus gimimo diena. Kone kiekvienoje šalyje, tarp jų ir Lietuvoje, apstu įvairiausių su Kalėdomis susijusių tradicijų. Praeityje gruodžio 25-ąją keldavosi anksti, nudengdavo šventą Kūčių…

Read More