Ką Biblija sako apie mirtį?

Mirtis daugelį mūsų gąsdina, nes nežinome, kas bus po mirties. Vieni įsivaizduoja, kad po mirties pateks į pragarą, skaistyklą ar dangų. Kiti tiki, kad atgims kita gyvybes forma. Dar kiti galvoja, kad mirdamas žmogus tiesiog išnyksta, nustoja egzistuoji.

Teorijų ir religinių koncepcijų yra nemažai ir kiekvienas turi teisę pasirinkti kuo tikėti. Niekas dar negrįžo iš anapus ir nepasakė, kaip yra iš tikrųjų. Tačiau Biblija yra tas šaltinis, kuriuo tiki ir remiasi daugybė žmonių, todėl verta aptarti tai, ką Biblija sako apie mirtį.

Biblijoje nemažai kalbama apie mirtį ir kas nutinka, kai miršta žmogus ar gyvūnas. Biblijoje rašoma, kad visi gyvi organizmai po mirties eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl jomis pavirs.

Teisingai sakoma, kad reikia bijoti ne mirusiųjų, o gyvųjų. Mirusieji nepatiria nei kančių, nei džiaugsmo. Mirę jie nebeturi sąmonės ir nebejaučia nieko, nebegali padėti ar pakenkti gyviesiems. Biblijoje rašoma, kad visi gyvieji žino, kad mirs, tačiau mirusieji jau nieko nebežino. Jie nebejaučia meilės, neapykantos, pykčio, jie nebeturi savo dalies pasaulyje.

Biblijoje kalbama ir apie visų mirusiųjų prisikėlimą. Ateis diena, kai Dievo Sūnus prikels visus vėl gyventi Žemėje. Tačiau ar jiems bus suteiktas amžinas gyvenimas priklausys nuo to, kaip žmogus elgsis po prikėlimo.

Taigi, nesvarbu ar mes gyvename, ar mes mirštame, vis tiek priklausome Viešpačiui. Biblijoje nemažai kalbama apie žmonių prisikėlimą. Juk Jėzus buvo miręs ir prisikėlė, todėl reikia tikėti, kad Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi atves į Žemę kartu su juo.

Biblijoje didelis dėmesys skiriamas dvasiai ir tikėjimui.  Žūsta kūnas, bet ne siela. Taigi, reikia bijoti ne to, kuris gali nužudyti kūną, o to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Tačiau žmogus gali išlikti amžinai nemirtingas, jeigu tikės Dievu. Kai žmogus  miršta, jis palieka savo kūną, tačiau tuomet lieka kartu su Viešpačiu.

Mirties nereikia bijoti – kaip yra laikas gimti, taip yra laikas mirti. Juk nieko neatsinešėme į pasaulį ir, aišku, nieko neišsinešime. Mirtis atsirado dėl vieno žmogaus nuodėmės ir todėl mirtis pasiekia visus žmones, nes visi nusidėjo.

Nors mirus žmogui, išnyksta jo sąmonė, tačiau Biblijoje aiškina, kad tas, kuris tikėjo Viešpačiu net ir miręs liks gyvas amžiams. Tie, kurie tikėjo Viešpačiu ir jo klausė, turės amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą. Bet nei vienas žmogus neturi galios sulaikyti dvasią ar pakeisti mirties laiko. Žemėje esame svečiai ir pakeleiviai, o mirę susitinkame su Viešpačiu ir su juo pasiliekame.

Taigi, Biblijoje mirtis suprantama, kaip natūralus dalykas. Sakoma, jog, ką gali daryti dabar, tą ir daryk, nes mirus nebus nei darbo, nei minčių, nei supratimo, nei išminties.