Trys Karaliai

Sausio 6 dieną yra minimi Trys Karaliai. Krikščionybėje tai – Kalėdų periodo pabaiga, o pagonys tai laikė saulėgrįžos, žiemos švenčių pabaiga.

Šią dieną po gyvenvietes tradiciškai vaikštinėjo žmonės, persirengę įvairiais gyvūnais. Vyrai neretai rengdavosi senoviškais drabužiais ir imituodavo senovės karius ar net pagonių vaidilas, krivius, kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Persirengėliai lankydavosi sodybose, ten giedodavo bei linkėdavo sėkmės, o mainais už tai prašydavo dovanų bei buvo vaišinami ar kitaip apdovanojami.

Trys Karaliai anksčiau vadinti Krikštais ar Atarašais. Teigiama, kad nuo Kalėdų iki šios dienos diena jau yra pailgėjusi per gaidžio žingsnį arba per tiek, kiek avinas pašoka į viršų. Patyręs stebėtojas tai gali pastebėti pagal pasikeitusias Saulės tekėjimo ir nusileidimo vietas arba palei žvaigždynų padėtį danguje.

Ryški sausio 6 dienos tradicija – pastatų ar namų apyvokos daiktų žymėjimas trimis kryžiukais. Pagonybės laikais ši tradicija siejama su trimis žvaigždėmis – Šienpjovėmis, kurias stebint buvo nustatoma, kiek diena pailgėjo nuo gruodžio 25-osios. Manyta, kad dienoms ilgėjant, į anapusinį pasaulį sugrįžta vėlės, todėl šios dienos išvakarėse būdavo ruošiama vakarienė, skirta atsisveikinimui su jomis. Daiktai žymimi kryželiais tam, kad aplinkoje nepasiliktų nei viena anapusinio pasaulio būtybė, galinti kelti chaosą. Švento židinio ugnimi, o vėliau – bažnyčioje pašventinta kreida užrašyti ženklinimai iš namų išprašo besisvečiuojančias vėles.

Paplitus krikščioniškajam tikėjimui, ši šventė sutapatinta su Trimis Karaliais. Prie tradicinio persirengėlių būrio prisijungė trijų karalių – Kasparo, Melchioro ir Baltazaro – personažai, o prie trijų kryželių dabar prirašomi ir jų inicialai – „+K +M +B“.  Pasakojama, kad jie lankėsi pas ką tik gimusį Jėzų. Iš tiesų jie – ne karaliai, tačiau turtingi rytiečiai, išminčiai, stebėję žvaigždžių judėjimą. Jų dėmesį patraukė netikėtai pasirodžiusi ryški žvaigždė – pranašystės nurodė, jog jai pasirodžius, į Žemę ateis Atpirkėjas. Todėl trys išminčiai nusprendė atlankyti naujagimį ir kiekvienas padovanoti po dovaną – miros, aukso ir smilkalų. Šios dovanos simbolizavo prabangą, pasiekiamą tik dievams ir valdovams.