Grabnyčios

Vasario 2 d. visame katalikiškame pasaulyje švenčiamos Grabnyčios. Pagonybės laikais Lietuvoje šią dieną buvo švenčiama Perkūno diena – viena iš keleto per metus, kai buvo meldžiamasi išskirtinai šiam dievui.

Grabnyčios iš kitų švenčių išsiskiria tradiciniu žvakių šventinimu. Jos paprastai vadinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis ir esą leidžia apsiginti tiek nuo ligų, tiek nuo audrų. Šventintos žvakės degamos ir užėjus perkūnijai. Kaip ir daugelis lietuvių liaudies švenčių, Perkūno diena – ir burtų metas. Uždegus žvakę stebima, į kurią pusę linksta liepsna. Jei ji pakrypsta namo vidun – namų laukia laimė, o jei laukan – arba laimė paliks namus, arba netrukus mirs kažkas iš namo gyventojų. Manyta, kad jei vasario 2-oji saulėta, pavasaris ateis greit bei vasarą netruks griaustinio, o jei diena vėjuota – šiltų orų dar teks nemažai palaukti, tad gyvuliams gali pritrūkti pašaro. Jeigu ant stogų dar yra daug sniego, augs vešlios pievos.

Šiais laikais šią dieną simboliškai paminimas Jėzaus paaukojimas ir Marijos pašventinimas, todėl Grabnyčios dar žinomos kaip Kristaus Paaukojimo šventė. Pasakojama, jog 40 dienų po Kristaus gimimo, jo tėvai jį nunešė į šventyklą, kad paaukotų Dievui. To reikalavo tuo metu galiojęs Mozės Įstatymas. Tai simbolizuoja tą faktą, jog Jėzus nelaužo Įstatymo, o jam paklūsta. Šventieji senoliai – Simeonas bei Ona – juos pasitiko, o Simeonas naujagimį net paskelbė tautų šviesa. Nors tądien jis išpranašavo ir Marijos žūtį, šventės atmosfera yra džiugi. Ir ne be reikalo – Kristaus Paaukojimo šventė – jo pašventimo žmonijos išgelbėjimui minėjimas. Be to, Jėzaus susitikimas su šventaisiais senoliais simbolizuoja ir jo susitikimą su visais tikinčiaisiais.

Grabnyčios į Lietuvos katalikų bažnyčias paprastai surenka minias žmonių. Tebėra išlikusi žvakių laiminimo tradicija. Su jau uždegtomis žvakėmis žmonės renkasi Mišių pradžioje, bažnyčios šventoriuje. Taip siekiama pagerbti Viešpatį Jėzų, baigiantis pasauliui ateisiančiam su garbe ir galybe, bei susitikti su juo Mišių aukoje. Šventindamas žvakes, kunigas Visagalio prašo užtikrinti, jog visi, dalyvaujantys šiose pamaldose, pasiektų dangų.