Velionio laidojimas: kodėl svarbu šarvoti tris dienas?

Lietuvoje nuo senovės artimųjų netektis buvo skausmingas ir sunkus atsisveikinimo, pamąstymų, gedėjimo laikas, gausiai apipintas įvairių papročių bei tradicinių ritualų. Šiandien tokios tradicijos, kaip velionio nardinimas į vandenį, prausimas, takų barstymas smulkiomis eglišakėmis, namų ir kiemo ruošimas mirusiojo šarvojimui, gausiai dengti stalai, giedotojai, dangstomi veidrodžiai ir laikrodžiai, trijų dienų būdynės, ko gero, jau užmiršti daugumos lietuvių.

Greitas gyvenimo tempas, pamirštos tradicijos ir vertybės šiandien formuoja naujus įpročius – velioniai dažniausiai šarvojami vos vieną dieną, atsisakoma visų apeiginių ritualų. Kartais šarvojimo salė urnos laikymui nuomojama vos kelioms valandoms. Tačiau šitaip paminamos senosios tradicijos, taip pat ir pagarba mūsų protėviams, kurie padavimais, sakmėmis, patarlėmis ir kitais būdais mus mokė, kaip etiškai ir fiziškai elgtis mirus artimam žmogui.

Namuose velionių šarvojimas neleistinas, šiandien tuo rūpinasi laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, todėl visi religiniai ritualai ir tradicinis pasiruošimas mirusiojo laidojimui, kuris vykdavo namų teritorijoje, jau kurį laiką pamirštas. Tačiau kai kurias tradicijas išsaugoti vis dar galima. Pavyzdžiui, kodėl nepamėginus sulėtinti tempo ir, laikantis tradicijų, velionį šarvoti tris dienas? Kodėl tai svarbu?

Tai, visų pirma, yra puiki ir prasminga galimybė tinkamai atsisveikinti su artimu žmogumi, prisiminti, kolektyviškai pasidalinti prisiminimais ir pamąstymais apie prarastą šeimos narį, draugą. Laidojimo namai puikiai pritaikyti kiek įmanoma jaukiau praleisti laiką drauge su visais gedinčiaisiais: čia įrengtos erdvios šarvojimo salės, poilsio zonos, virtuvėlės. Kitas svarbus dalykas, kurį patvirtina ir astrologai, yra tas, kad mirusiojo siela, šarvojama vos vieną dieną, nespėja atsiskirti nuo fizinio kūno ir žengti į anapusinį pasaulį. Sakoma, jog greta fizinio kūno esantis eterinis – gyvybinių funkcijų – kūnas išsisklaido mažiausiai per tris paras. Astralinio – emocijų ir prisirišimo – kūnas antrą parą po mirties smarkiai suaktyvėja, todėl jam atsiskirti reikia kur kas daugiau laiko nei viena diena. Jei mirusysis tinkamai šarvojamas, rūpinamasi jo laidojimu, po trijų parų nurimsta ir mentalinis velionio kūnas (siela). 

Suderinti šių dienų tempą ir religines tradicijas yra labai svarbu – juk būtent nuo mūsų prasmingo papročių laikymosi priklauso, ar lengva bus mirusiajam palikti šį pasaulį ir artimuosius, kokia kelionė į amžinybę jo laukia.