Mišios už velionį
Per pirmuosius žmogaus mirimo metus nemažai turi būti užsakomų mišių, kad pagerbtų velionio atminimą:
- Pirmosios mišios už velionio vėlę yra prieš laidotuvės ar laidotuvių metu.
- Vėliau mišios užsakomos po devynių dienų ir vadinamos – devintinėmis. Tačiau beveik išnyko mirusiojo minėjimas devintą dieną po mirties. Devinta diena po mirties – tai paskutinis terminas, kai nutrūksta sidabrinis siūlas, siejantis kūną ir sielą.
- Po keturių savaičių nuo artimojo mirties yra užsakomos keturnedėlio mišios. Šiose mišiose susirenka visa giminė ir artimieji. Po mišių visi vyksta į kapines. Prie kapo yra uždegamos žvakės, padedamos gėlės ir meldžiamasi. Vėliau giminaičiai kviečiami į atminimo-gedulingus
- Ketvirtasis mirusiojo paminėjimas vyksta po metų nuo mirimo dienos. Bažnyčioje užsakomos mišios ir į jas susirenka giminės, artimieji, draugai ir kaimynai. Po mišių taip pat einama į kapines. Dedamos gėlės, uždegamos žvakės ir meldžiamasi. Susirinkę žmonės kviečiami gedulingų pietų, kurių metu prisimenamas velionis ir jo gyvenimas.
- Mirusįjį artimieji prisimena taip pat kiekvienais metais per Vėlines – lapkričio 1 dieną.
- Atminimo dienos taip pat būna per jubiliejinias mirties sukaktis – po 5, 10, 15 metų ir t.t.
Mišios nėra užperkamos bažnyčioje, jos nėra pardavinėjamos. Mišios yra užsakomos. Bažnyčioje klausti reikia ne kiek kainuoja mišios, o tiesiog pasiteirauti kiek reiktų paaukoti?
Mišios užsakomos tokiu būdu:
- Užeinate į zakristiją.
- Pasikalbate su kunigu ar zakristijonu.
- Arba reikia užeiti į bažnyčios raštinę.
- Pasakote, kad norite užsakyti mišias ir už ką bus aukojamos mišios.
- Paaukojate tiek, kiek galite pinigėlių.
Tam tikros gedulo tradicijos po truputį nyksta arba keičiasi. Tradiciškai:
- Jeigu netekote motinos, tai gedulas turėtų trukti vienerius metus.
- Jeigu mirė tėvas, tai gedulo trukmė – pusė metų.
- Per gedulą negalima linksmintis, šokti ir pan.
